Dzūkų kaimai Gudakiemio savanoriai

1918 m. vasario 16-ąją Lietuvos Taryba paskelbė atkurianti nepriklausomą Lietuvos valstybę, o rudenį pradėjo kurtis Lietuvos kariuomenė. Pirmąjį įsakymą dėl mūsų kariuomenės organizavimo Krašto apsaugos ministerija išleido 1918 m. lapkričio 23 d. Į Lietuvos piliečius kreipėsi Lietuvos II Ministrų Kabineto nariai – ministras pirmininkas Mykolas Sleževičius ir krašto apsaugos ministras Mykolas Vėlykis: „Vyrai! Ne kartą Lietuvos priešai norėjo uždėti ant mūsų amžiną nepakeliamą jungą, bet mūsų Tėvynė nenugalėta. Ji gyva. Šiandien visi išvydome Laisvės rytojų švintantį! […] Vienybėje, kaip broliai, pasidavę kits kitam rankas, eikime drąsiai į kovą, visi kaip vienas stokim už Tėvynę. Lietuva pavojuje! […] Drąsiai, be baimės, kaip mūsų tėvai ir sentėviai, užstokim priešams kelią, pakelkim žygį už mūsų Motiną Tėvynę, už Lietuvos Valstybę.“ Kreipimasis paskelbtas „Laikinosios Vyriausybės žiniose“ 1918 m. gruodžio 29 d. Buvo paskelbta kariuomenėje tarnavusių visų ginklų rūšių karininkų, puskarininkių ir valdininkų iki 45 m. amžiaus mobilizacija. Kiekvienam kareiviui savanoriui vyriausybė davė išlaikymą ir 100 markių mėnesio algą; 50 markių kas mėnesį skirta savanorio išlaikomai šeimai. Kariuomenėje ištikimai tarnavusiems savanoriams ir šauktiniams suteikta pirmenybė gauti žemės iš valstybės.

Lietuvos kariuomenės gimimo diena laikoma 1918 m. lapkričio 23-ioji. Tačiau patriotiškai nusiteikę vyrai į ginkluotus būrius ėmė telktis dar anksčiau. Iš 68 Merkinės krašto savanorių, teigiama, net 16 buvo iš dabartinio Varėnos Gudakiemio kaimo. Kad 16 savanorių buvo iš šio kaimo, teigia ir kunigas Juozapas Čaplikas, kilęs iš Samūniškių, Merkinės valsčiaus. Tačiau pavyko aptikti informacijos ne apie visus gudakiemiškius. Apie šio kaimo savanorius daugiausia informacijos yra Lietuvos centriniame valstybės archyve (LCVA), kuriame saugomi Lietuvos kariuomenės dokumentai. Šis ir kiti šaltiniai apie kai kuriuos savanorius iš Gudakiemio teikia skirtingą informaciją: iškraipytos pavardės, netikslūs vietovardžiai ir t. t. Po kruopelytę teko rinkti duomenis apie Gudakiemio savanorius. Jau senokai nebėra gudakiemiškių, kurie galėtų ką nors papasakoti apie kaimo patriotus. Sovietmečiu kraštotyrininkams buvo nevalia rinkti medžiagą apie savanorius, kovojusius su bolševikais. Beveik nieko nebuvo užrašoma, kaupta ir per atkurtos nepriklausomos Lietuvos metus. Pavyko gauti tik vieną gudakiemiškių savanorių nuotrauką. Gal būtų užpildyta ši kraštotyros spraga, tačiau senokai Gudakiemyje neliko ir paskutinio kultūros židinio – bibliotekos…

Pavyko kai ką apie Gudakiemio savanorius sužinoti iš archyvinių dokumentų, spaudos, knygų. Štai Merkinės parapijos taryba 1918 m. gruodžio 5 d. paliudijo, kad Bolius Miškinis, Aleksandras Gudelionis, Martynas Vaškelevičius, Aleksandras Barysas, Simas Miškinis yra iš Gudakiemio, „…yra jaunikaičiai dori ir gali stoti Lietuvos kariuomenėje.“ Liudijimą pasirašė tarybos pirmininkas Julius Bloznelis ir sekretorius S. Janulevičius.

Tarnybą I Alytaus pėstininkų pulke 1918 m. gruodžio 26 d. pradėjo Merkinės parapijos tarybos rekomenduotas B. Miškinis bei Juozas Gudelionis iš Gudakiemio. 1919 m. kovo 2 d. tarnybą pradėjo gudakiemiškis, jaunesnysis puskarininkis Simas Miškinis. 1920 m. spalio 31 d. jis žuvo mūšyje su lenkais prie kažkokių Lelekancų (gal prie Lelionių Alytaus r. Butrimonių apylinkėse?). Pasak 2 pėstininkų pulko 1 kuopos karininko Ramašausko 1919 m. liepos 24 d. pranešimo, Merkinės parapijos tarybos rekomenduoti M. Vaškelevičius ir A. Gudelionis iš Gudakiemio buvo pabėgę iš Kauno komendantūros. Prašyta juos atitinkamai nubausti (LCVA f. 930, ap. 7, b. 289). Tačiau abu kariai liepos 24 d. atvyko į 1 kuopą – pranešimas ir atvykėliai prasilenkė. Pulko atsargos kuopoje vėliau tarnavęs M. Vaškelevičius per mūšį su lenkais prie Varėnos 1920 m. spalio 3 d. buvo pakliuvę į nelaisvę, nors laikyti pabėgusiais (LCVA f. 513, ap. 1, b. 48). Karys iš nelaisvės sugrįžo. Nemažai Merkinės krašto vyrų, pašaukti 1920 m., tarnavo 2 ulonų pulke (LCVA f. 930, ap. 7, b. 272). Tarnavo jie po dvejus metus ir ilgiau. M. Vaškelevičius, pašauktas 1920 m. sausio mėn., paleistas tik 1922 m. spalio 3 d.

Informacija apie gudakiemiškius savanorius iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo

Aleksas Gudelionis, Vinco sūnus. Gimė 1897 m. Gudakiemio k. Merkinės vls. (Varėnos r.). Įst. sav. 1918 12 29. 1928 m. gyv. Gudakiemio k. Apdovanojimo liudijimas Nr. 574, išduotas 1928 08 23.

Juozas Gudelionis, Morkaus sūnus. Gimė 1898 03 18 Gudakiemio k. Merkinės vls. (Varėnos r.). Tarnavo sav. 1918 12 26–1922 04 14. 1929 m. gyv. Liškiavos mst., tarnavo pasienio policininku. Apdovanojimo liudijimas Nr. 2167, išduotas 1929 04 17.

Zigmantas Kudarauskas, Simo sūnus. Gimė 1892 05 02 Gudakiemio k. Merkinės vls. (Varėnos r.). Tarnavo sav. 1919 03 10–1921 02 29. 1928 m. gyv. gimtinėje. Apdovanojimo liudijimas Nr. 1471, išduotas 1929 02 04.

Morkus Žalnerauskas, Nikodemo sūnus. Gimė 1893 02 13 Gudakiemio k. Merkinės vls. (Varėnos r.). Tarnavo 1919 03 09–1920 10 23. 1929 m. tarnavo pasienio policijoje Alytaus aps. 5-ame rajone. Apdovanojimo liudijimas Nr. 3637, išduotas 1929 08 21.

Julius Žėkas, Nikodemo sūnus. Gimė 1900 02 06 Gudakiemio k. Merkinės vls. (Varėnos r.). Mirė 1919 02 28. Tarnavo nuo 1918 12 26. Mirė sužeistas mūšyje su bolševikais ties Daugais. Apdov. prašė tėvas, 1930 m. gyv. Gudakiemio k. Apdovanojimo liudijimas Nr. 6070, išduotas 1930 12 15.

Vincas Milius, Kazio sūnus. Gimė 1899 05 25 Gudakiemio k. Merkinės vls. (Varėnos r.). Tarnavo sav. 1918 12 27–1922 04 14. 1933 m. gyv. Merkinės vls. Kuciūnų k. Apdovanojimo liudijimas Nr. 9341, išduotas 1933 11 30.

Balys Miškinis, Jono sūnus Gimė 1899 12 02 Gudakiemio k. Merkinės vls. (Varėnos r.). Jaun. puskarininkis. Tarnavo sav. 1918 12 28–1922 03 30 1 p. p. Gyv. Smalvų vls. Šiaulių k. 1928 m. gyv. Alytaus apskr. Merkinės vls. Gudakiemio k. Apdovanojimo liudijimas Nr. 475, išduotas 1928 07 26.

Ipolitas Miškinis, Jono sūnus. Gimė 1900 08 13 Gudakiemio k. Merkinės vls. (Varėnos r.). Tarnavo sav. 1919 01 05–1920 04 10. 1928 m. gyv. gimtinėje. Apdovanojimo liudijimas Nr. 1728, išduotas 1929 03 16.

Simas Miškinis, Felikso sūnus. Gimė 1899 08 11 Gudakiemio k. Merkinės vls. (Varėnos r.). Mirė 1920 10 31. Įst. sav. 1918 12 26. Nukautas mūšyje su lenkais. Apdovanojimo liudijimas Nr. 7715, išduotas 1931 12 23.

Simas Bakanauskas, Simo sūnus. Gimė 1900 11 14 Bakanauskų k. Marcinkonių vls. (Varėnos r.). Tarnavo 1919 07 15–1921 10 15. 1929 m. gyv. Merkinės vls. Gudakiemio k. Apdovanojimo liudijimas Nr. 5069, išduotas 1930 05 30.

Jonas Pašukonis, Jono sūnus. Gimė 1898 m. Gudakiemio k. Merkinės vls. (Varėnos r.). Jaun. puskarininkis. Tarnavo sav. 1918 12 26–1920 07 23. 1927 m. jis išvyko į Argentiną, pavedęs rūpintis gauta žeme broliui Saturnui, gyv. Gudakiemio k. Apdovanojimo liudijimas Nr. 9794, išduotas 1936 06 30.

Vilnietis Jonas Naujalis, gimęs ir augęs Gudakiemyje, prisimena:

Mamos brolis Julius Žėkas ir senelės brolis Morkus Žalnerauskas buvo tarp pirmųjų nepriklausomos Lietuvos kariuomenės savanorių. Julius – vienas pirmųjų savanorių, žuvusių pirmosiose Lietuvos kariuomenės kautynėse su bolševikais 1919 m. vasario mėn.

1918 m. gruodžio 26 d. tapęs savanoriu karininko A. Juozapavičiaus vadovaujamame pirmajame pėstininkų pulke, 1919 m. vasario 13 d. buvo mirtinai sužeistas, t. y. tą pačią dieną, kai žuvo pirmasis Lietuvos karininkas – pulko vadas A. Juozapavičius.
Pateikiu, kas rašoma 1934 m. vasario 16 d. Lietuvos kariuomenės savaitinio laikraščio „KARYS“ Nr.7 (7790) straipsnyje: ,,Jie pirmieji paaukojo savo gyvybę“ aprašomos pirmosios kautynės dėl Lietuvos nepriklausomybės: „Rodos, taip neseniai kaimietiškomis sermėgomis apsivilkę ir tik retas rusų kariškąja miline, paprastą civilišką kepurę geltonu lankeliu apsijuosę ir ant kairės rankovės tautišką trikampį užsisiuvę (tai buvo ir visa pirmųjų savanorių kariškoji uniforma), sugulę ant vasario mėn. bečirškiančio sniego, pirmąjį kartą paspaudėme savo šautuvų gaidukus ir pajutome, kai iš šautuvų išlėkė pirmieji mūsų šūviai į priešą dėl savo krašto nepriklausomybės. Žymūs ir drauge brangūs mums tieji vasario mėnesiai. 1918 m. nepriklausomybė paskelbta, o po metų – 1919 m. – įvyko pirmosios mūsų kautynės ir paaukojome pirmąsias savo aukas karo lauke dėl nepriklausomybės. 1919 m. vasario mėn. pajutome pirmąsias sunkiąsias kovas – laikėme pirmuosius atgijusio lietuviškojo ginklo egzaminus. Vasario 7–9 d. ties Kėdainiais, 10–13 d. ties Jieznu, o 12–13 d. ties Alytumi mūsų savanoriai, silpnai ginkluoti ir kariškai neparengti, laikė vis gilyn besiveržiančius į Lietuvą bolševikus. Mūsų jėgos tuokart visai menkutės tebuvo, o čia priešas vienu kartu pro kelias vietas veržiasi, graso užimti Kauną ir visai panaikinti Lietuvos nepriklausomybę. Kovos labai rizikingos: gyventi ar mirti. Bet pirmųjų mūsų karių pasiryžimas laimi.
Alytaus kautynių aukos.
Vasario 13 d. kautynėse, be pulko vado karininko A. Juozapavičiaus ir karo valdininko Petro Ruzgos, kautynių dalyvių pasakojimais žuvo apie 15–20 pirmojo pėstininkų pulko kareivių. Iki šiol dar nepasisekė surasti visų jų pavardžių. Iš žinomųjų žuvo šie: būrininkas Florijonas Jonukevičius, kareivis Juozas Bardzilauskas ir J. Žėkas.
Be globos pamestoji auka.
Bolševikams traukiant į Alytų, 1 p. pulko savanoris dzūkas (iš Merkinės) J. Žėkas vasario 13 d. naktį buvo sargyboj prie Alytaus, Daugų plento ties Svobiškių km. Pastebėjęs besiartinančius bolševikus, jis davė ženklą saviesiems. Jį pastebėję bolševikai sužeidė kulkosvaidžio šūviais. Sužeistas Žėkas pateko į nelaisvę. Priešai, nesuteikę jokios pagalbos, pametė jį Dauguose pas žydą. Daugų kunigas, sužinojęs, apie sužeistąjį, griebėsi jį gelbėti, bet vežamas į Varėną J. Žėkas kely mirė. Buvo per daug nubėgę kraujo ir peršalęs lauke be globos.“

O mano senelės brolis Morkus Žalnerauskas tarnavo savanoriu 1919 03 09–1920 10 23. 1929 m. tarnavo pasienio policijoje Alytaus aps. 5-ame rajone.

Nuotraukos iš Gudakiemio kaimo bibliotekos metraščio, įvairių archyvų.